- šviesėjimas
- šviesė́jimas sm. (1) DŽ1 1. → šviesėti 3: Ant viduvasarį prasideda nakčių šviesė́jimas Sb. 2. → šviesėti 6: Kilimas, pažanga gali būti vadinama sąmonės šviesėjimu Vd. \ šviesėjimas; pašviesėjimas; prašviesėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.